2023 m. rugpjūčio 15 d.

Taip, atėjo metas išlįsti iš spintos. Taip, bet ne iš bet kokios! Liūdna, kad nesu gėjus. Galbūt taip būtų buvę geriau. Tai, kas mane apibūdina, anaiptol nėra reta. Mūsų daug. Esu pornokratas. Štai ir pasakiau. Uf! Žodis pagaliau ištartas!

Taip, net ir būdamas tokio amžiaus. Darau gėdą septyniasdešimtmečiams vyrams. Vis dėlto labiau save vadinčiau erotokratu. (Galbūt tokio žodžio net nepripažįsta Akademija.) Tarkime, erotiką nešiojuosi paslėpęs po kaklaraiščiu.

Beje, kad šį pirmąjį savo tinklaraščio įrašą užbaigčiau šviesesne gaida, šį vakarą atsisakiau kelių prenumeratų, nes kai kurios jų darosi vis pornografiškesnės. Tiesą sakant, pornografijos nemėgstu. Man patinka erotika. Suprantu, kad švaistau laiką. Argi nereikia būti gerokai kvailam, kad žiūrėtum į virtualias moteris ar į atvaizdus popieriuje, kaip tais laikais, kai žurnalas „Playboy“ krovėsi pelną? Jos visos gražios, kiekviena savaip. Visos skirtingos. Ak, tiesa, mane jau ėmė erzinti botulino toksino injekcijos, kurias daugelis jų pasidaro. Kartais atrodo, tarsi šį darbą būtų atlikusios bendrovės MICHELIN arba FIRESTONE. Ir kiek iššvaistyto laiko! Kiek jo praradau, užuot dirbęs ar domėjęsis pasauliu. Rytoj bus geriau. Štai, pirmasis varpas jau nuskambėjo!

2023 m. rugpjūčio 19 d.

Uf! Pagaliau! Įkėliau savo svetainę į internetą. Dirbu prie jos jau mažiausiai pusantro mėnesio. Įdėjau tiek pastangų, kad net pamiršau geriausios draugės gimtadienį. Laimei, ji dėl to ant manęs nepyko. Tikriausiai ankstesniuoju įrašu jus privertiau pašokti nuo kėdės. Jei reikės, susitaikysiu su pasekmėmis. Mano draugė išties labai geras žmogus: ji žmogiška ir turi daugybę kitų gerų savybių. Beje, jei dabar jau keletą dienų laikausi blaivybės, tai iš dalies jos dėka. Nežinau, kodėl taip pasiduodu šiems išsipasakojimams. Iš tiesų iš prigimties esu apsėstas, bet elgiuosi ramiai, ir tai jau geras ženklas. Argi ne? Visa tai — mėšlas! Bet man jau buvo gana. Štai ir viskas! Ačiū, kad perskaitėte.

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Diena kaip ir visos kitos... na, beveik. Po ankstesnio prisipažinimo man atrodo, kad geriausia draugė ant manęs pyksta, jog buvau toks slapukas. Tos paslaptys buvo nesveikos ir apgaulingos.

Vis dėlto gyvenimas tęsiasi. Viena buvusi mano draugė šiuo metu guli ligoninėje: ji susilaužė klubą ir šlaunikaulį. Susirašinėti trumposiomis žinutėmis jai gana sunku ir sudėtinga, nes morfinas ją svaigina.

Šiuo metu, kaip kai kurie iš jūsų tikriausiai numanė, vis dar dirbu prie savo svetainės. Skaitmeninu savo darbų aplankus, kad keletą sumanymų galėčiau įdėti į FOLIO skyrių. Didelio formato kūrinius skenuoju dalimis, o paskui tas dalis sujungiu, kad atkurčiau visą vaizdą. Tai užtrunka ilgai, reikalauja nemažo susikaupimo ir vargina akis, todėl tenka dažniau daryti pertraukas.

Manau, šiandien jau viską pasakiau.

2023 m. rugpjūčio 29 d.

Koks aš storas! Ką padarysi, pernelyg mėgstu jogurtą, visų įmanomų skonių. Žinau, tai kenkia mano sveikatai, bent jau perteklius mano atveju tikrai kenkia. Esu smaližius. SMALIŽIUS! Vakarų pasaulio liga? Amerikos? Na, bent jau taip manau.

Pradėjau valyti standžiuosius diskus nuo visų tų dalykų, dėl kurių iššvaisčiau tiek laiko. Iš kur kilo šis nelemtas įprotis? Iš vaikystės. Nors mūsų šeima buvo neturtinga, turėjome kelių tomų enciklopediją. Kartą, vartydamas vieną jos tomą, sustabdžiau žvilgsnį ties nuotrauka, kurioje buvo pavaizduota Milo Veneros skulptūra. Nekreipiau dėmesio į tai, kad ji be rankų... Nors gal ir kreipiau. Užtat ji buvo beveik nuoga. Atsargiai išėmiau tą viliojantį puslapį... Paskui ėmiau rinkti kitus atvaizdus, galbūt ne tokius „atvirus“, iš tų retų žurnalų ir katalogų, kurių pasitaikydavo namuose. Tai buvo pirmoji mano gražių paveikslėlių kolekcija, kurioje atsiskleidė moterų kūnai, jų formos, bet ir jų veidų grožis.

Bet... buvo vienas „bet“. Mano kolekcijos negalėjo pamatyti motina, švelniai tariant, kiek puritoniška. Turėjau slėpti seną batų dėžę su brangiu jos turiniu, nes, kol būsiu mokykloje, niekas jos nesaugos. Taigi atėjus rudeniui ją užkasiau. Mums, suaugusiesiems, visai nesunku suprasti, kad dėl žiemos drėgmės ir pavasario liūčių tie taip sunkiai surinkti atvaizdai pavasarį buvo beveik supuvę. Tuomet sau pasakiau, kad kolekciją teks rinkti iš naujo.

2023 m. spalio 8 d.

Jūs manęs negirdite: ką tik lengviau atsidusau, nes pagaliau užbaigiau savo interneto svetainę. Į ją įdėjau ir kai kuriuos darbus, kuriuos buvau sukūręs, bet retai rodęs. Kai kurių kūrinių taip pat neįtraukiau. Tačiau labiausiai stebina tai, kad jau mėnesį dirbu su dirbtiniu intelektu.

Klausimus jam reikia pateikti labai tiksliai, nes jis gali mus nuvesti į visokiausius labirintus. Kita vertus, su nagrinėjama tema visada išlieka ryšys. Be to, jis pateikia naudingų patarimų, kartais net vertingų ir stulbinamų pasiūlymų.

Nežinau, kur jis mus nuves, — tai visiška paslaptis. Šiam reiškiniui beveik neturiu išlygų, su viena būtina „sine qua non“ sąlyga: kad jis nepatektų į blogas rankas.

Po septynių dienų bus lygiai du mėnesiai, kai nieko daugiau nedariau, tik dirbau, nesileisdamas blaškomas gražių virtualių moterų. Visai neblogai, ar ne! Taigi liko dešimt mėnesių iki šventinio torto. Nors, kadangi sergu diabetu... geriau jo atsisakyčiau. Beje, ar egzistuoja anoniminių pornokratų draugija? A. P. A. — o gal prancūziškai „l'appât“, masalas!

2023 m. gruodžio 8 d.

Savo tinklaraščiui nebuvau itin stropus. Atsiprašau tų, kurie taip ilgai laukė. Failų siuntimo, tikrai labai daug failų siuntimo. Be to, savo svetainę pertvarkiau pagal šių dienų skonį. Pasak „Pantone“, vyraujanti 2024 metų spalva yra „Peach Fuzz“. Ji vyrauja ir mano svetainėje. Be to, šiek tiek aplenkiau datas — patys suraskite, kur...! O kalbant apie virtualių moterų kūnų vartojimą, kitą savaitę bus keturi abstinencijos mėnesiai. Ne todėl, kad nepatirčiau pagundų, bet laikausi. O tinklaraštyje, nors ir nerašysiu kasdien, stengsiuosi rašyti kiek reguliariau.